Song of Solomon 2
1 Aš esu Šarono rožė ir slėnių lelija.
2 Kaip lelija tarp erškėčių, taip ir mano meilė tarp dukterų.
3 Kaip obelis tarp miško medžių, taip ir mano mylimasis tarp sūnų. Aš sėdėjau jo šešėlyje su didžiu pasigėrėjimu, ir jo vaisius buvo saldus mano skoniui.
4 Jis atvedė mane į puotos namus, ir jo vėliava virš manęs buvo meilė.
5 Pastiprinkite mane ąsočiais, atgaivinkite mane obuoliais; nes aš sergu iš meilės.
6 Jo kairė ranka yra po mano galva, o jo dešinė apkabina mane.
7 Aš įpareigoju jus, o Jeruzalės dukterys, stirnomis ir lauko elnėmis, kad jūs nežadintumėte ir nekeltumėte mano meilės, kol ji nepanorės.
8 Mano mylimojo balsas! Štai jis ateina, šuoliuodamas per kalnus, šokinėdamas per kalvas.
9 Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas elnias; štai jis stovi už mūsų sienos, jis žiūri pro langus, pasirodydamas pro groteles.
10 Mano mylimasis kalbėjo ir man tarė: „Kelkis, mano meile, mano gražuole, ir išeik.
11 Nes štai žiema jau praėjo, lietus nustojo ir nuėjo;
12 gėlės pasirodė žemėje; atėjo paukščių čiulbėjimo metas, ir purplelio balsas girdimas mūsų šalyje;
13 figmedis išleido savo žalias figas, ir vynmedžiai su gležnomis vynuogėmis skleidžia gerą kvapą. Kelkis, mano meile, mano gražuole, ir išeik.
14 O mano balandėle, esanti uolos plyšiuose, laiptų slaptavietėse, leisk man pamatyti tavo veidą, leisk man išgirsti tavo balsą; nes tavo balsas malonus ir tavo veidas gražus.
15 Sugaukite mums lapes, mažas lapes, kurios gadina vynmedžius; nes mūsų vynmedžiai turi gležnas vynuoges.
16 Mano mylimasis yra mano, o aš esu jo; jis gano tarp lelijų.
17 Kol aušta diena ir nubėga šešėliai, atsisuk, mano mylimasai, ir būk kaip stirna ar jaunas elnias ant Beterio kalnų.